Nuvažiavus pas veterinarą iš karto sumokate apie 100 litų, kitą kartą vėl ir vėl ir vėl, kol susikaupia 1000litų ir gal daugiau net, už kuriuos galėjote nusipirkti sveiką ir veislinį šuniuką.
Vėliau pastebite, kad šuniukas piktai puola kitus šunis, žmones, kas nebūdinga labradorams. Nors jam vos keli mėnesiai, o pas jus atkeliavo būdamas 4 savaičių. Šuniukas per trumpai buvo su savo mama, seserimis ir broliai, gyveno tvarte, kur šviesą pamatydavo išleistas pažaisti 15 min.
Kai šuniukui suėjo šeši mėnesiai jam darėsi vis blogiau ir blogiau, kol teko jį užmigdyti... O tada ašaros...
Pasiklausę profesionalaus veterinaro sužinote, kad tai buvo todėl, kad neatsakingai šuniukas pirktas iš daugintojų, kur nežinia kaip ten šunys auginami. Dar veterinaras pasakė, kad kitą sykį geriau pasitaupyti ir sumokėti daugiau, bet gauti sveiką ir grynaveislį šuniuką.

Vėl užtrukę kelis mėnesius nusprendžiate, kad norite biglio, tuomet pasiskambinate veisėjai telefonu ir įsitikinate, kad ši veislė kaip tik jums.
Nuvažiavę iš karto pamatote visą šeimynėlę ir kitus veislyno šunis. Tuomet su veisėjais viską aptariate, pasirašote, išsirenkate šuniuką ir keliaujate namo.
Praėjus keleriems metams jūs džiaugiatės, kad turite sveiką ir grynaveislį šuniuką. Kai tuo tarpu kaimynų bedokumentis "biglis" turi sveikatos sutrikimų.
Nors ir jeigu jūsų šuniuko tėvai abu su dokumentai, o šuniukas be- jis mišrūnas. Na o jeigu tuos žmones iš kurių pirkote šuniuką labai gerai pažystate, tada valio, bet taip pat jis mišrūnas :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą