Boykin Spanieliai

Boykin spanieliai- tai labai reta veislė, apie kurią nesu radusi informacijos lietuviškai, todėl net nežinau kaip verčiasi žodis "boykin". Tačiau internete radau pakankamai daug informacijos anglų kalba apie šiuos šunis, todėl pabandysiu  šią informaciją glaustai išversti į lietuvių kalbą.

• Trumpas aprašymas:

Boykin spanieliai yra vidutinio dydžio. Jie veisti medžioti laukinius kalakutus ir antis pietų Karolinoje, Amerikoje.

• Išvaizda:

Boykin spanieliai yra kiek didesni už Anglų kokerspanielius, taip pat gana sunkesni. Patinų vidutinis ūgis yra 39–46 cm, o patelės 36–42 cm. Patinų svoris 14–18 kg, o patelių 11–16 kg. Tradiciškai, jų uodegos kerpamos kai šuniukams būna 3 dienos, paliekant 1/3 uodegos ilgio. Akys blizgančios. Kailio spalva gali būti nuo briliantiniai auksinės iki tamsaus gintaro.Šuniukai turi švelniai melsvai auksines akis iki kelių mėnesių amžiaus.
 Tai yra vandens spanielis veistas prisitaikyti prie vidutinio klimato pietinėje Amerikos dalyje.Visi kailio tipai yra priimtini įskaitant garbanotą, lygų. Kai kuriose kūno vietose gali pasitaikyti mažų, baltų dėmelių.Baltos dėmelės pas šiuos šunis nėra niekaip susijusios su sveikata.

• Temperamentas

Boykin'o spanieliai yra draugiški, socialūs šunys, kurie gali būti puikūs šeimos draugai. Jie lengvai dresuojami ir trokštantys dirbti.  Gerai sutaria su kitais šunimis ir vaikais. Šie šunys gali lengvai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų, jeigu jie yra nuolat socializuojami, bei turi galimybę iššvaistyti savo energiją. Mėgsta gauti daug dėmesio.

• Sveikata

Dažniausios jų ligos būna displazija, odos ligos, akių problemos. 

Cane Corso (Italų mastifas)

• Istorija

Cane corso kilmės šalis Italija.Ši veislė yra kilusi iš Neapolio mastinų, kurie buvo koviniai šunys. Patys Italų mastifai medžiodavo, sargaudavo, saugodavo gyvūlius,ganė juos,saugodavo vaikus, kaudavosi su lokiais ir liūtais ir gali būti, kad net dalyvaudavo šunų kauptynėse. Dabar jie dirba policijoje, saugo įstaigas, sandėlius, dirba su gelbėtojais. Šiandien šios veislės šunys smulkesni, nei senais laikais ir neturi tiek nukarusios odos. 
Seniau ši veislė buvo paplitusi visoje Italijoje, tačiau dabar šios veislės šunų yra tik pietinėje Italijos provincijoje Puglijoje ir kaimyniniuose regionuose. Veislės pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „cohors“ (sodybos kiemas arba aptvaras), ir reiškia gynėją, fermų, kiemų ir aptvertos nuosavybės sargą. Šios veislės šunys išveisti XVI a.

• Standartas

Bendra išvaizda: Tai tvirti, raumeningi šunys. Didelio- vidutinio dydžio
Klasifikacija:  Grupė 2     Pinčeriai ir šnauceriai, molosai ir kalnų šunys.
                                          Sekcija 2.1  Molosų veislės, mastifų tipas; Be darbinių bandymų

Galva- Didelė, tipiška molosų galva. Viršutinės išilginės kaktos ir snukio linijos šiek tiek susieina

proporcijos:Nugara būna ilgesnė už aukštį ties ketera
Kiaušo dalis:
Kiaušas: Platus. Ties skruostikaulių lankais jo plotis yra didesnis arba lygus jo ilgiui  Priekyje iškilas, nuo kaktos iki pakaušio jis tampa gana plokščias .  Išreikšta kaktos vidurio raukšlė
Stopas: Ryškus, gerai išreikštas.
Nosis: Juoda ir didelė, su plačiomis, atviromis šnervėmis.
Snukis: trumpesnis nei kiaušas (santykis snukis : kiaušas apytiksliai 1 : 2 ), stiprus, kvadratinis, Priekinė snukio dalis plokščia, šoniniai paviršiai lygiagretūs. Snukio ilgis lygus jo pločiui. Nosies nugarėlės profilis tiesus.
Lūpos: Viršutinės lūpos vidutiniškai nukarę, dengia apatinį žandikaulį ir apibrėžia apatinį snukio kontūrą, žiūrint iš šono
Nasrai/dantys: Nasrai labai dideli, stambūs ir išlenkti.
Akys: Vidutinio dydžio, migdolo formos, žiūri tiesiai, šiek tiek iškilusios. Vokai gerai prigludę. . Žvilgsnis skvarbus ir dėmesingas.
Ausys: Trikampės, kabančios, pagrindas platus, išaugusios aukštai virš skruostikaulių lankų. Dažnai kupiūruojamos lygiakraščio trikampio forma.
 KAKLAS: Stiprus, raumeningas, galvos ilgio.

KŪNAS:
Ketera: Ryški, iškilusi aukščiau kryžiaus.
Nugara: Tiesi, labai raumeninga ir tvirta.
Juosmuo: Trumpas ir stiprus.
Krūtinė: Gerai išvystyta trijuose metmenyse, siekia alkūnes.

UODEGA: labai stora ties pagrindu . Uodega kerpama ties ketvirtu slanksteliu. Judant iškelta aukštai, tačiau niekada nėra užsirietusi arba stati.

GALŪNĖS

PRIEKINĖS GALŪNĖS:

Pečiai: Ilgi, įstriži, raumeningi.
Priešakinė letena:  Katės letena

UŽPAKALINĖS GALŪNĖS:

Šlaunys: Ilgos, plačios, galinė linija išgaubta.
Blauzdos: Stiprios, nemėsingos.
Kulkšnys: Nuosaikiai kampuotos.
Padai: Stori ir tvirti.
Galinės letenos: Šiek tiek mažiau kompaktiškos nei priešakinės.

EISENA/JUDESYS: Ilgas žingsnis, ilga, plati risčia.
Pageidaujamas žingsnis – risčia.

ODA: Gana tvirta, gerai prigludusi.

KAILIS.
PLAUKAI: Trumpi, blizgantys, labai tankūs su nežymia pavilne.

SPALVA: Juoda,pilka, šviesiai smėlinė,rauda  ir tamsiai smėlinė, tigrinė. Smėlinės ir tigrinės spalvos šunims juoda arba pilka snukio kaukė netūrėtų tęstis už akių linijos. Leidžiamos mažos baltos dėmelės ant krūtinės, pirštų galų ir nosies nugarėlės.

DYDIS IR SVORIS
Aukštis ties ketera:
                                  Patinai     64 – 71cm
                                  Kalės       56– 64 cm
                                  Leidžiama 2 cm paklaida (+/-)

Svoris:
                                  Patinai     45 – 50 Kg
                                  Kalės       36– 45 Kg



TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo  išvardintų punktų turėtų būti laikomas trūkumu, o jo rimtumas turi būti vertinamas priklausomai nuo nukrypimo laipsnio.

DIDELI TRŪKUMAI:

    Snukio ir kiaušo ašys lygiagrečios arba per daug suėjusios. Šoninės snukio plokštumos susikerta.
    Dalinė nosies depigmentacija.
    Žirklinė sankanda per didelė perkanda.
    Susukta žiedu, vertikali uodega.
    Pastovi eidinė riščiojant (žingsnis, kai vienu metu perstatomos tos pačios pusės kojos)

Per didelio arba per mažo ūgio

YDOS, DĖL KURIŲ PAŠALINAMA IŠ TOLESNIO VEIKSMO:

    Agresyvus arba perdėtai bailus.
    Kiaušo ir snukio ašys nukrypusios.
    Visiška nosies depigmentacija.
    Nosies nugarėlė labai įdubusi, „avino“ nosis.
    Nesankanda
    Dalinė ar visiška vokų depigmentacija. Akis aptraukta valkiumi, drumsta; žvairumas
    Beuodegis, per trumpa uodega (docked or not).
    Vidutinio ilgio, glotnūs, lyg karčiukai plaukai.
    Kitų spalvų, nei numatyta standarte, didelės baltos dėmės.



Bet kuris šuo, aiškiai rodantis psichikos ar elgesio sutrikimus, turi būti diskvalifikuojamas.

Pastaba: Patinai turi turėti dvi gerai matomas, išsivysčiusias ir pilnai į manelę nusileidusias sėklides.

O dabar pakalbam apie CHARAKTERĮ. Taigi:

• Charakteris.

Šie šunys yra ištikimi, lengvai dresuojami. O dresūra jiems reikalinga. Švelnūs su vaikais, tačiau su kitais žmonėmis ir šunimis gali būti agresyvūs. Tam pašalinti reikalinga socializacija. Ramūs, pasitikintys savimi. Gina šeimininką, teritoriją, turtą. Cane corso reikia nemažai fizinio krūvio.Tai šeimos šunys, nes jie myli vaikus ir savo šeimą, bet vaikus labiau. Negalima jų tiesiog laikyti kieme, nes taip šuo gali išprotėti.












Remtąsi:  http://fauna.savel.org/topics.cgi?op=print_topic;cat=a;id=395
http://juodasisangelas.lt/Cane-Corso/istorija
Ačiū, kad skaitėte :) Ar patiko?

Bedokumenčių šunų dauginimas

 Šiais laikais pilna skelbimų tokių kaip "parduodu mini jorkšyrus", "pigiai siūlome labradoriuką". O aprašyme rašo, kad šuniukai gyvena geromis sąlygomis ir atveš juos jums į namus. Bet kur garantija kad atveš jums išsvajotąjį labradoriuką? Gi ten gali būti beveislio ir panašios kalės į labradorę mišrūnas. Ir jūs įsitikinęs, kad jums atveš į namus tą ką jūs norite ir gaunate tai, bet po poros valandų šuniukas blogai jaučiasi, prasideda drebuliai, dusimas.
 Nuvažiavus pas veterinarą iš karto sumokate apie 100 litų, kitą kartą vėl ir vėl ir vėl, kol susikaupia 1000litų  ir gal daugiau net, už kuriuos galėjote nusipirkti sveiką ir veislinį šuniuką.

 Vėliau pastebite, kad šuniukas piktai puola kitus šunis, žmones, kas nebūdinga labradorams. Nors jam vos keli mėnesiai, o pas jus atkeliavo būdamas 4 savaičių. Šuniukas per trumpai buvo su savo mama, seserimis ir broliai, gyveno tvarte, kur šviesą pamatydavo išleistas pažaisti 15 min.
Kai šuniukui suėjo šeši mėnesiai jam darėsi vis blogiau ir blogiau, kol teko jį užmigdyti... O tada ašaros...
Pasiklausę profesionalaus veterinaro sužinote, kad tai buvo todėl, kad neatsakingai šuniukas pirktas iš daugintojų, kur nežinia kaip ten šunys auginami. Dar veterinaras pasakė, kad kitą sykį geriau pasitaupyti ir sumokėti daugiau, bet gauti sveiką ir grynaveislį šuniuką.
Po pusmečio jūs apsilankote viename labai gerame labradorų veislyne kur jums papasakoja apie labradoro retriverius labai plačiai (charakteris, standartai, istorija ir t.t.). Tuomet jus šiek tiek atgraso vienas ar kitas bruožas ir nusprendžiate, kad jums geriau važiuoti namo ir domėtis kitomis veislėmis.
 Vėl užtrukę kelis mėnesius nusprendžiate, kad norite biglio, tuomet pasiskambinate  veisėjai telefonu ir įsitikinate, kad ši veislė kaip tik jums.
Nuvažiavę iš karto pamatote visą šeimynėlę ir kitus veislyno šunis. Tuomet su veisėjais viską aptariate, pasirašote, išsirenkate šuniuką ir keliaujate namo.
 Praėjus keleriems metams jūs džiaugiatės, kad turite sveiką ir grynaveislį šuniuką. Kai tuo tarpu kaimynų bedokumentis "biglis" turi sveikatos sutrikimų.

Nors ir  jeigu jūsų šuniuko tėvai abu su dokumentai, o šuniukas be- jis mišrūnas. Na o jeigu tuos žmones iš kurių pirkote šuniuką labai gerai pažystate, tada valio, bet taip pat jis mišrūnas :)

Ar visi gali laikyti šunis, kokių veislių ir ko jiems reikia

Ko gero daugelis nori šuns, svajoja apie jį, o kai įsigyja pamato visus sunkumus ir gyvenimas su šunimi tampa kančia. Paskui tas nelaimingas šunelis iškeliauja iš namų į gatvę, mišką, pas kitus žmones, ar prieglaudas. Tam, kad ir jūsų būsimam šuniui taip nenutiktų, parašysiu ko reikės ir tada Jūs žinosite ar tikrai jums reikia šuns.

• Darbo valandos ir kitas laikas kai beveik kasdien nebūnate namie. Jeigu Jūsų darbas tęsiasi ne taip jau ilgai, o parėję nebūnate pavargę tai nieko baisaus. Nors kai kurios veislės net trumpos vienatvės nepakenčia, tačiau tai galima pakeisti dresuojant. Jeigu Jūs grįžtate iš darbo pavargęs, o dar ypač jei dirbote ilgas valandas tai šuo ne jums. Abejoju ar kai būsite pavargęs rinksitės lovą ar pasivaikščiojimus su šunimi ir žaidimus.
• Fizinis aktyvumas. Jeigu jūs esate tingus tai jums derėtų rinktis nedideles veisles (pekinas, ši cu, čivava ir t.t), tik nesirinkite kokio džeko raselo terjero arba biglio, nes jie aktyvūs. Nors būna ir didelių tingių veislių, kurioms nereikia labai didelio fizinio krūvio (anglų mastifas, azijos ir kaukazo aviganiai). Jeigu esate vidutinio aktyvumo tai pasirinkimas platesnis ( cvergpinčeris, taksas, akita, greihaundas), na o jeigu jūs esate aktyvūs tai jums tiks tokios veislės kaip, šeltis, borderkolis, dalmatinas, haskis. Padarysite didelę klaidą jei būdamas tingus žmogus įsigysite kokį vengrų vižlą ar kitokią aktyvią veislę, nes neduodant tokiam šuniui fizinio krūvio jis gali tapti psichiškai nesveiku, tada kentės baldai, sienos, šuo taps nevaldomas.
• Finansinė padėtis. Jei jūs nesate pasiturintis, tai su dideliu, o dar ilgaplaukiu šuniu jūs pražūtumėte. Tada reikėtų daug pinigų išleisti maistui ir kailio priežiūrai, neskaitant skiepų, kosmetikos priemonių, pavadėlių, žaislų ir visa kita. Neturtingiems žmonėms geriau nelaikyti šuns, nebent yra šiokios tokios pajamos išlaikyti nedidelį, trumpaplaukį šunį. Jeigu esate pasiturintis, Jūs galite rinktis veislę kokią tik norit.
• Kailio priežiūra. Visiems šunims reikia šampūno, žirklučių nagams. Ilgaplaukiams šunims (afganų kurtams, bišonams, pekinams) reikės jau daugiau priemonių, tačiau jau individualiai. Taip pat reikės ir vizitų pas kirpėją jeigu patys nemokate atlikti tų procedūrų.
• Vieta namie. Kadangi aš nesu už laikymus prie būdos ar voljere tai ir nerašysiu apie tai. Geriausia nedideliuose namuose gyventi mažiems šunims. Gali gyventi ir dideli, jeigu gaus pakankamai fizinio krūvio. Dideliose patalpose gali gyventi ir čivava ir Airių vilkogaudis.
• Dresūra. Jeigu neturite daug kantrybės tai geriau neimti iš vis šuns, arba imti tokios veislės kurias mokyti lengva ir greita (borderkolis, pudelis, vokiečių aviganis, labradoro retriveris). Jeigu jums patinka dresuoti šunis, turite ryšį su jais ir daug kantrybės, tai bet koks šuo jums tiks. Aš neturiu omenyje, kad dresūra tai tik išmokinti sėdėti ir duoti labas, bet ir mokinti kaip negraužti baldų, daryti reikalus lauke ir kitos elgesio problemos kurias reikia taisyti.

Šunį taip pat reikia rinktis pagal charakterį. Kiekvienam šuniui reikės vizitų pas veterinaro, maisto, reikemnų ir viso kito. Bet svarbiausia MEILĖS.
(blogas gali būti pildomas vis)

Interviu su veislyno "Medeinė" savininke ir truputis informacijos apie labradorus

Veislės istorija
Labradoro retriveris kilęs iš Devono, - Anglijos. Žvejai atsigabeno jį į Šiaurės Ameriką. Buvo vertinamas už savo ištvermę, sugebėjimą rasti ir atnešti smulkius žvėrelius medžioklės metu. Šiandien labradoro retriveriai dažniau mylimi šeimos augintiniai, nei medžiotojai.

 Labradorai labai mėgsta vandenį, yra draugiški su visais. Protingi, atsidavę šunys. Lengvai mokosi naujų dalykų.

Labradoro retriveriui svarbu gauti pakankamai krūvio. Būtini kasdieniniai pasivaikščiojimai. Tokiu atveju gali gyventi ir bute.  Aktyviausi lauke.                                           

Interviu

 Taigi, prašome prisistatyti :)

 Esame Labradoro retriverių veislynas "Medeinė" iš Šiaulių.

 1.Kiek laiko jau gyvuojate?

 Mūsų pati vyriausia kalytė yra 13 metų. Viskas nuo jos ir prasidėjo. Su ja tėtis eidavo medžioti. Paskui nusipirkome antrą kalytę. Ji buvo "manekenė" 4 šalių čempionė. Nuo jų ir tęsėme savo dinastiją.

2.Ką galėtumėte papasakoti apie labradoro retriverius?

 Labradoro retriveriai - šeimos šunys.Viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių šunų veislių. Labai paklusnūs, protingi. Turi geras darbines savybes, be galo draugiški. Jokiu būdu neįkas, nenuskriaus žmogaus. Ištvermingi.  Dažnai padeda kriminalistams ieškoti narkotinių medžiagų, dingusių žmonių. Yra ištikimi, gali būti neįgaliųjų terapeutai, vedliai. Labai lengva dresuoti, nes viską padarytų dėl kąsnelio. Linkę į nutukimą, tad turi būti tinkamai maitinami, gauti fizinio krūvio. Jie išveisti traukti antis iš vandens, tad turi storą poplaukį, gali maudytis žiemos metu, neperšlampa ir  neperšąla.

3.Kiek  jūsų veislyne šios veislės šunų? Gal dar turite kitų gyvūnų?

 Turime 8 Labradorus. Taip pat turime medžioklinių Vakarų Sibiro laikų ir vieną Bavarų Pėdsekį.

4.Kaip praleidžiate laisvalaikį su šunimis?

 Turime didelį vandens telkinį kieme. Vasarą visi kartu maudomės, mėtome pagaliuką  į vandenį, kad šunys atsipalaiduotų nuo didelių karščių ir pasismagintų.

5.Ar vežate šunis į užsienio parodas?

  Žinoma, prieš keletą metų veždavome, dabar laukia naujos kartos era, kuri kaip tik jau auga.

6.Ką norėtumėte palinkėti labradorų retriverių augintojams? 

 Linkime veisti sveikus, gražius šuniukus. 

Sausas maistas ir kenksmingi ingredientai

 Sausas šunų maistas palyginti atsirado nesenai. Jis buvo pradėtas gaminti iš maisto atliekų. Sausas maistas greit išpopuliarėjo ir pasiekė beveik kiekvieno šuns dubenėlius. Tais laikais nebūdavo daug informacijos šaltinių, todėl žmonės nežinodavo ar tikrai gerą ėdalą perka. Bet dabar XXI amžius ir informacijos šaltinių yra daugiau. Todėl kviečiu visus paskaityti mano surinktą informacija apie sausą šunų ėdalą.

• skirstymas

 Šunų ėdalai yra dažniausiai skirstomi į "ekonom", "premium" ir "superpremium". Turbūt supratote, kad super premium iš visų geriausias. Dažnai (bet ne visada) super premium klasės ėdaluose būna kokybiški produktai, daug mėsos. Premium klasė nėra bloga, bet nebūna ir labai gera. Dažnai ten būna didesnis procentas grūdų, būna "mėsa ir šalutiniai produktai" užrašai. Taip pat dažnai pasitaiko antioksidantų. Ekonom klasės ėdalai patys prasčiausi. Juose mažai arba išvis nėra mėsos. Daug grūdų, produktai nekokybiški. Tai kenkia šuns sveikatai.

• mėsa

 Šunys yra visaėdžiai, bet labiau linkę prie mėsėdžių,todėl jų maiste turi būti kuo daugiau mėsos. Mano manymu mažų mažiausiai ėdale turi būti 40 % mėsos. Ji turi būti kokybiška. Būtinai reiktų gamintojams nurodyti mėsos rūšį. Netinka tokie užrašai "mėsa ir mėsos produktai" ar "mėsa ir šalutiniai produktai". Tai gali reikšti atliekas (kanopas, kaulus, nagus ir t.t.). Jeigu mėsa šviežia, jos kiekis sumažėjęs. Jeigu rašoma, kad mėsa dehidratuota, tai vadinasi kiekis mėsos yra išsilaikęs.

• grūdai 

 Grūdai ėdale neturi sudaryti didžiosios dalies ėdalo sudėties. Jei etiketėje parašyta "grūdai", bet neparašyta kokie, tai yra galimybė, kad ten yra šunims kenksimingų grūdų.

• Kukurūzai gali sukelti alergiją, tačiau nevisiems.Taip pat ir kukurūzų glitimas. 

 Kviečiai būna dažniausiai ekonom arba premium klasės ėdaluose.Kviečiai gali sukelti sveikatos problemas dažniausiai susijusias su oda, kailiu ir virškinimu.

• daržovės

 Šunims sveika yra taip pat daržovės ir žaliavos, tačiau tikrai ne viskas iš jų.

• Kartais būna parašyta "vaisiai ir daržovės". Tai vėl gi neaišku, kas juos sudaro.
•  Žirnių baltymai kaikuriuose maistuose irgi pasitaiko, bet Lietuvoje retai. Dažniausiai juos deda į nekokybiškus ėdalus, nes tai pigu. Žirnių proteinai nėra labai sveiki šunims.
• Būna kartais ir bulvių balltymų. Irgi naudojami dėl to, kad yra pigiau, bet taip pat nelabai sveika.

• sėklos

 Iš sėklų nesveikos yra sojos. Jos yra baltymingos ir dedamos į ėdalus su nekokybiška, pigia mėsa. Sojos baltymai yra daug prastesni už kitų rūšių baltymus. Reikėtų ypač vengti jeigu šuo yra alergiškas, labai jautrus.

• priedai

 Pagrindiniai priedai yra dažikliai, konservantai ir antioksidantai, fosforo acidas. Taigi ir parašysiu apie juos.

•  Dažikliai. Jie kenkia ir žmonėms ir šunims. Jeigu šuns ėdalas šviesiai geltonas, raudonas, žalias ar kitų išskirtinių spalvų tai jame tikrai yra dažiklių. Dažnai dažikliai turi savo E pavadinimus, kaip kad žymimas E621.Šunims nerūpi kokia ėdalo spalva, čia tik šeimininkams traukia akį.
•  Konservantai ir antioksidantai. Jie yra dedami, kad maistas ilgiau išsilaikytų nesugedęs. Tačiau būna ir naturalių, bet dažniausiai šie priedai yra padaromi dirbtinai. Tai gali kenkti šuns sveikatai. Kenkti ir odai, akims, kvėpavimo takams. 
•  Fosforo acidas (E338). Naudojamas kaip kvapioji medžiaga, emulsiklis ir neleidžia ėdalui būti išblukusiam. Jį deda ir į kolą. Reikėtų vengti maisto, kur daug fosforo acido.

• kiti ingredientai

•  Celiuliozė. Ją galima gauti iš augalų. Balta celiuliozė yra gaminama iš popieriaus arba medienos.Celiuliozę dažnai deda į dietinius ėdalus, nes joje nėra kalorijų. Bet celiuliozės reiktų vengti.
•  Aliejai ir riebalai. Jeigu jų bus daug šuns racione, tai gali privesti prie svorio ir sveikatos problemų, kaip ir žmonėms.
•  Druska. Šunims ji patinka dėl skonio, taigi jie labiau valgo sūresnį maistą. Kaip ir mums taip ir šunims daug druskos nėra gerai, tai reikėtų vengti maisto, su gan dideliu jos kiekiu. Geriau kuo mažiau arba be jos. Ypač tai svarbu jei šuo turi širdies ar kraujo spaudimo problemų. 
•  Cukrus. Šunys mėgsta ir cukrų, na kaip ir mes. Cukrus gali būti išgaunamas iš kukūrūzų, kviečių, cukranendrių, cukrinių runkėlių ir taip toliau. Per daug cukraus gali duoti blogų pasekmių sveikatai. Mityba kurioje yra daug cukraus gali padaryti šunį hiperaktyviu...Kenkia šunų dantims.

Pirmasis blog'as bus penktadienį

:)